Po dešimties metų – vėl Europos miške

Po dešimties metų – vėl Europos miške

Kaišiadorių miškų urėdijoje sužaliuos Europos Sąjungos 10-mečio medynas

Šiais metais Lietuva švenčia 10-ies metų stojimo į Europos Sąjungą sukaktį. Šią progą Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir Seimo kanceliarijos darbuotojais kartu su valstybinių miškų miškininkais pažymėjo įsimintinu ir išskirtiniu miško sodinimu. Šių metų balandžio 26 d. Kaišiadorių miškų urėdijos miškininkai Paparčių girininkijoje sulaukė apie pusantro šimto mielų bei garbingų svečių – LR Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, Pirmininkės pavaduotojo Vydo Gedvilo, Seimo narių Artūro Paulausko, Raimundo Paliuko, Kazio Grybausko, Dariaus Ulicko, Seimo kanceliarijos darbuotojų, vadovaujamų Seimo kanclerio Jono Mileriaus, Generalinės miškų urėdijos vyriausiojo patarėjo Andriaus Vancevičiaus bei atstovės ryšiams su visuomene Linos Sindaraitės, Kaišiadorių rajono mero Romualdo Urmilevičiaus, kitų valstybės institucijų atstovų su šeimų nariais. Lygiai po dešimties metų čia pratęsta graži tradicija, gimusi 2004 m. balandžio 24 d. –  Europos miško sodinimas.

          Pati iniciatyva kilo LR Seime, o sumanymą imtasi įgyvendinti Kaišiadorių miškų urėdijoje. Mat,  Nacionalinė žemės tarnyba netoli sostinės esančiai Kaišiadorių miškų urėdijai kasmet skiria netinkamų žemės ūkio veiklai plotų miškams įveisti –  2012 ir 2013 metais po 80 hektarų, o šiemet – 61 hektarą. Todėl šiemet toje pačioje Paparčių girininkijoje, prie pat Paparčių gyvenvietės piliakalnio Kaišiadorių miškų urėdija vaizdingoje kalvoje paruošė 4,2 hektarų plotą, kuris buvo apsodintas eglėmis, pušimis, beržais ir klevais. Pirmąjį šio Europos miško medį – klevą – pasodino ir renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji pasidžiaugė, kad prieš dešimtį metų Kaišiadorių rajone  buvo pradėta graži iniciatyva pasodinti Europos mišką. „Galime didžiuotis, kad tai tapo  parlamentine tradicija, kuri, tikiuosi,  bus puoselėjama ir ateityje. Vien Seimo atstovai, be Kaišiadorių miškų urėdijos miškininkų, įgyvendinti savo idėjos nepajėgtų. Todėl, pirmiausiai, ačiū jiems už pagalbą ir sodinimo pamokas,” – kalbėjo Seimo Pirmininkė,  savo rankomis pasodinusi daugiau nei pusšimtį lietuviškų klevų ir eglaičių.

          Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis, be kitų renginių, pažymimas ir tokiu įspūdingu akcentu. Tegu šio miškasodžio rezultatai pasimatys dar negreitai, tačiau ateities kartoms primins Lietuvos žmonių tvirtybę ir ištvermę. Šventės dalyvius įspūdingais šuoliais nustebino Lietuvos kariuomenės parašiutininkai, iš dangaus aukštybių nusileidę su visų 28 Europos Sąjungos šalių vėliavomis. Susirinkusiesiems sveikinimo žodį taip pat tarė Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas. Nuotaikingomis melodijomis linksmino Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bei Girionių bendruomenės liaudiškos muzikos kapela Laumena“.  Lietuvos liaudies buities muziejaus specialistai parengė įvairių senovinių liaudiškų žaidimų. Talkos dalyviai galėjo pamatyti nuotraukų iš ankstesnių metų Seimo miško sodinimo talkų Kaišiadorių miškų urėdijoje.

          Žinoma, gali kilti natūralus klausimas – o kodėl toks miškas sodinamas ne kirtavietėse, ne tuščiuose plotuose, kurių atsirastų kiekvienoje urėdijoje. Tiesiog narystė Europos Sąjungoje – naujas, įspūdingas puslapis Lietuvos istorijoje ir toks Europos miškas turėjo būti sodinamas ne visai tradiciškai. Be to,  2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos nemenką dalį sudarė lėšos naujiems miškams įveisti. Europos miškai Lietuvoje yra ne tik gyvi svarbių mūsų narystės Europos valstybių bendrijoje įvykių ženklai, bet ir politikų, valstybės tarnautojų duoklė gamtai.

          Tada, prieš dešimtmetį, likus vos keletui dienų iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, penkių hektarų plotas  apsodintas pušimis, beržais, ąžuolais, eglėmis.  Europos mišką sodino laikinai einantis Prezidento pareigas Artūras Paulauskas, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Česlovas Juršėnas, kiti Seimo nariai. Česlovas Juršėnas tada kalbėjo: “Svarbiausia, kad čia susirinko įvairių partijų, tikėjimų atstovai, kad nesipykdami padarytų tą bendrą gerą darbą. O tada bus ir daugiau gerų darbų. Tegu liks gražus pėdsakas, kuris augs, didės, bet neišnyks.” Amžinai žaliuojančių eglių lauke įsiterpiantys beržai, kurių lapai rudenį pagelsta, simbolizuoja Europos Sąjungos vėliavoje esančias žvaigždes. O rudenį pagelsiančių beržų, žaliuojančių eglių ir raudonųjų ąžuolų laukas tampa Lietuvos trispalve. Kaišiadorių miškų urėdo Stasio Truskausko nuomone, šis Europos miškas turėjo tapti nauju etapu Lietuvos istorijoje. Ir tapo. Nes retai kada tokio gausaus būrio žmonių sodintas miškas prigyja net 99 procentais. Kažkiek, matyt, lėmė ir geri pavasario orai, tačiau svarbiausia – sodinta su didele meile, su dideliu troškimu tapti Europos Sąjungos nariais.

          2005 m., minint Lietuvos narystės ES pirmąsias metines, graži miškasodžio tradicija  pratęsta buvusioje kirtavietėje, pasodinta 3,6 ha. Kaišiadorių miškų urėdija parūpino pušų, eglių ir juodalksnių sodinukų bei įrankių ir pagamino Europos miško vietą žymintį ženklą.

          Pernai, gegužės vienuoliktąją, Kaišiadorių miškų urėdijos Paparčių girininkijoje, netoli Mikalaučiškių, per šimtas Seimo kanceliarijos darbuotojų su šeimomis susirinko pažymėti pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metus.  Talkoje dalyvavo tuometis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius, Seimo kancleris Jonas Milerius, Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius, generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis, generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius. Bendromis jėgomis pasodintas kiek daugiau nei trijų hektarų plotas – 9600 europinių maumedžių, 1100 juodalksnių bei Lietuvos Respublikos kontūrus pasodintame sklype užpildančių 1900 karpuotųjų beržų.

Vaizdo įrašą Panoramoje galite peržiųrėti čia (11:10).

VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos informacija