NAUJI NAMAI LAUKIA PAUKŠČIŲ
Kovo dvidešimt trečiąją visose Lietuvos miškų urėdijose vyko Generalinės miškų urėdijos inicijuota ir jau trečiąjį kartą rengiama paukščių sutiktuvių šventė „Paukščiai grįžta namo“. Jos metu miškininkai kvietė kelti inkilus ir padovanoti paukščiams naujus namus. Taip tradiciškai pažymimas ne vien paukščių sugrįžimas, gamtos prisikėlimas, bet ir Pasaulinė miškų diena, kurią švenčia daugiau nei 160 valstybių. Tai viena svarbiausiųjų aplinkosaugos datų, kuria siekiama ugdyti jaunosios kartos atsakingą požiūrį į supančią aplinką bei skatinti gamtosauginės veiklos tęstinumą. Šventės globėjas – aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kuris tą dieną su ministerijos globojamais Nemenčinės socialinės globos namų vaikais kėlė inkilus Nemenčinės miškų urėdijoje netoli Bezdonių, prie iš medžių suformuoto užrašo „Žalgiriui – 600“.
„Pagalba paukščiams – tikrų gamtos bičiulių užsiėmimas. O vaikams, patiems savo rankomis pagaminusiems inkilą, tai ir puiki pamoka apie gamtos saugojimą ir puoselėjimą. Labai svarbu, kad jaunoji karta suprastų miško reikšmę ir svarbą. Ačiū miškininkams už jų indėlį į jaunosios kartos ugdymą, atsakingo požiūrio į supančią aplinką formavimą,“ – sako Kęstutis Trečiokas.
Kaip įprastai, Inkilų kėlimo akcijoje aktyviai dalyvavo Kaišiadorių miškų urėdijos darbuotojai bei jaunieji miško bičiuliai. Septyniose urėdijos girininkijose sparnuočiams iškelta du šimtai inkilų, kurie šiemet buvo pirmąjį kartą pagaminti ne iš pjautinės medienos, tačiau išskobti iš beržo kamieno, taip dar labiau priartinant juos prie natūralios gamtos. Miškininkams talkino nemažas būrelis įvairių rajono mokyklų moksleivių.
Verta prisiminti, kad 1906 m. balandžio pirmąją buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus. Pagaliau, matyt, ne be reikalo ir visi trys kalendorinio pavasario mėnesiai, pavadinti paukščių vardais. Kovas Lietuvoje nuo seno vadintas karveliniu, balandiniu, bet labiausiai prigijo ne paties gražiausio paukščio, kovo, vardas. Šie paukščiai savo įkyriu kranksėjimu primena, kad atėjo pavasaris. Lietuviškąjį balandžio mėnesio pavadinimą galima rasti jau Martyno Mažvydo raštuose. O kai miškuose užkukuoja gegutė (gegužė), ateina ir gegužės mėnuo, nors senovėje lietuviai šį mėnesį vadino sėtiniu, žiedžiumi, žiedų, gegužiniu ir kitais vardais.
„Šalies miškininkai siekia, kad rūpestis sugrįžtančiais paukščiais suvienytų šalį, suburtų ne tik miškininkų pamainą – jaunuosius miško bičiulius, bet įtrauktų ir miestų, kaimų bendruomenes ir taptų meilės gamtai ir šaliai akcija,“- teigia Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius.
Pirmosios pavasarinės paukščių sutiktuvės, pavadintos „90 paukščių pavasarių“, buvo skirtos profesoriaus Tado Ivanausko atminimui ir Paukščių dienos 90-mečiui paminėti. Vienas iš renginių, skirtų šiai akcijai, buvo jaunųjų miško bičiulių fotografijų konkursas „Paukščiai – mažieji draugai“.
Šiemet inkilų kėlimo tradiciją papildė video filmukų apie gamtą, paukščius ir pavasarį konkursas. Generalinio miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija išrinks dešimt geriausių filmukų, kurių autoriai bus apdovanoti baigiamojoje akcijos „Paukščiai grįžta namo“ šventėje kovo dvidešimt septintąją Neries regioninio parko teritorijoje esančiame parke.
Kaišiadorių miškų urėdijos informacija