Miškasodžio talkoje – ir aukšti pareigūnai
Atšilus orams, visu greičiu įsibėgėja miškasodžio darbai. Lietuvos miškai, kurie šiandien užima trečdalį šalies teritorijos, nuolat didėja, kertama gerokai mažiau, nei priauginama. Ir netiesa, kad miškininkams patinka darbuotis su pjūklais. Plynės giriose jiems tiek pat nemielos kaip ir mums visiems.
Naujo miško sodinimas miškininkams – didelis ir nelengvas, tačiau labai prasmingas darbas. Tai lyg žinia ateinančioms kartoms, prasidedanti mažu lepiu daigeliu ir vėliau išsistiebianti dideliu medžiu…
Jau tapo tradicija, jog kasmet miškasodyje dalyvauja ir šalies aplinkosaugos bei miškininkystės vadovai.
Balandžio dešimtąją viso būrio garbių svečių sulaukė Kaišiadorių miškų urėdija. Į Žiežmarių girininkijos Strošiūnų šilą atvyko Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas bei jo pavaduotojas Linas Jonauskas, Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas, Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis, jo pavaduotojas Gintaras Visalga bei nemažai atstovaujamųjų institucijų darbuotojų.
Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM šiemet Kaišiadorių urėdijai išskyrė trisdešimt septynis hektarus keliolika metų nenaudotų žemės ūkio plotų miškui įveisti. Kadangi miško čia niekada nėra buvę, pirmuosius tris hektarus nutarta apželdinti urėdijos medelyne išaugintais karpotaisiais beržais. Pati gamta tarsi patarė taip padaryti, nes per porą dešimtmečių šiame plote neįsiveisė jokie kiti medžiai.
Užmiršę subordinaciją ir pareigų skirtumus, talkininkai per porą valandų 1,6 hektarų plote pasodino per šešis tūkstančius vienmečių karpotojo beržo sėjinukų. Diena darbui pasitaikė kaip reta puiki, saulėta, su lengvu vėjeliu, pavyko gerai paruošti dirvą, geros nuotaikos irgi netrūko, todėl lieka tikėtis, kad daigai prigis ir po daugelio metų čia oš gražus beržynas, į kurį galės atvykti mūsų pačių vaikai ir anūkai pailsėti, įkvėpti gryno oro. Juk kiekvienas pasodintas medelis – tai papildomas gurkšnis tyro deguonies. Palyginimui galima pasakyti, kad mažiau nei prieš metus Kaišiadorių miškų urėdijos Paparčių girininkijoje sodinto Europos miško prigijo devyniasdešimt vienas procentas sodinukų.
Be 37 ha miško įveisimo, urėdijos dar laukia ir nelengvi miško atkūrimo darbai – šiemet teks atkurti 160 hektarų.
O visos 42 šalies miškų urėdijos šį pavasarį valstybinės reikšmės miškuose numato atkurti 9708 ha kirtaviečių.