Kaišiadorių aidai 2015 m. rugsėjo 18 d. Nr. 72(8479)
Rugsėjo 19-oji – Miškininkų diena
Miškininkų darbai per 25 nepriklausomybės metus
Vidmantas ZABARAUSKAS
Šie metai neeiliniai – sukanka 25 metai, kai Lietuvoje buvo atkurta Nepriklausomybė. Minint šalies gimtadienį, organizuojami įvairūs renginiai, eisenos, minėjimai, susitikimai su Nepriklausomybės atkūrimo dalyviais, aprašomi jų prisiminimai spaudoje, rengiamos televizijos laidos ir t. t. Šia reikšminga proga ir miškininkams dera apžvelgti Miškų urėdijos nueitą veiklos kelią, prisiminti svarbiausius darbus ir įvykius. Kartu su politinės, ekonominės ir socialinės santvarkos pasikeitimais keitėsi ir miškininkų veikla, kuri svarbi ir gali būti įdomi ne tik miškininkams, bet visiems, kuriems rūpi miškai ir kurie domisi krašto istorija.
Pirmaisiais Nepriklausomybės metais – 1990 m. rugpjūčio 1d. – grąžintas Kaišiadorių miškų urėdijos pavadinimas. 1992 m. Urėdijai perduota 14 tūkst. ha miškų, kurie buvo valdomi kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų įmonių. Šie miškai buvo labiau nualinti, t.y. daugiau kirsti – mažiau atkurti ir prižiūrėti, jų sutvarkymui miškininkai turėjo skirti daugiau dėmesio ir įdėti daugiau darbo. Perėmus šiuos miškus, Urėdijos plotas pasiekė 46,8 tūkst. ha. Vėliau 20,8 tūkst. ha miškų buvo privatizuota arba paskirta privatizavimui. Taigi šiuo metu Urėdija ūkininkauja 26 tūkst. ha valstybinių miškų teritorijoje, apimančioje visą Kaišiadorių rajono savivaldybę, dalį Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybių. Miškai suskirstyti į 7 girininkijas: Būdos, Kruonio, Palomenės, Pravieniškių, Vievio, Paparčių ir Žiežmarių. 1994 m. lapkričio 22 d. priimtas Miškų įstatymas, pakeitęs Lietuvos miškų kodeksą, galiojusį nuo 1979 spalio 1d., patvirtino urėdijos statusą ir veiklos funkcijas. Urėdija tapo valstybine įmone, valdanti ir naudojanti valstybinius miškus ir juose vykdanti kompleksinę miškų ūkio veiklą, numatytą įstatymuose. Pagal tarptautinį sertifikavimo standartą 2004 m. buvo sertifikuoti Urėdijos valstybiniai miškai ir kovo 16 dieną Urėdija gavo sertifikatą, patvirtinantį, kad administruojami miškai pagal griežtus tarptautinius aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius reikalavimus gerai tvarkomi ir tinkamai naudojami. Kasmet tarptautinės organizacijos auditoriai tikrina, kaip urėdija prisilaiko sertifikavimo standartų, tačiau esminių pažeidimų nenustato. Miškų sertifikavimas – tai ne tik miškininkų geros veiklos įvertinimas, bet ir galimybė lengviau parduoti medieną, kurios paklausa tarptautinėje rinkoje didesnė. 2012 m. Jeilio (JAV) universiteto mokslininkai, kurie renka duomenis apie pasaulio valstybių padėtį aplinkosaugos srityje, Lietuvą pripažino valstybe, geriausiai tvarkančia miškus. Prie šio Respublikos miškų kokybės rezultato didele dalimi prisideda ir Kaišiadorių miškininkai, kurių darbas atitinka aukštus vertinimo kriterijus.
Dideli pasikeitimai įvyko medienos ruošos darbuose. Iki Nepriklausomybės atkūrimo mediena daugiausia ruošta buvusios Tarybų Sąjungos gamintais mechanizmais, naudota technologija – medienos gamyba stiebais: miške paruošti stiebai buvo vežami į Pravieniškių medienos sandėlį, kur buvo pjaustomi į sortimentus ir parduodami vartotojams.
Vyresnės kartos miškininkams neužmirštamos 1976 m. prasidėjusios naujos gamybinės bazės kūrimo „didžiosios statybos“ (buvo pastatytas Pravieniškių medienos sandėlis su stiebų skersavimo linija ir medienos perdirbimo cechais, mechaninės dirbtuvės, garažai, naftos bazė), vykdyti didelės apimties miško melioracijos ir kelių tiesimo darbai, įsigyta technika medienos ruošos ir kitiems miško darbams.
Centrinėje ir Pravieniškių miškininkų gyvenvietėse pastatyti 7 gyvenamieji namai su 52 butais, 59 vietų bendrabutis, kuriuose buvo apgyvendinti miškininkai su šeimomis. Nepriklausomybės metais šie butai palankiomis sąlygomis privatizuoti juose gyvenusių darbuotojų. Kaišiadorių miškininkai savo darbo rezultatais susilygino su pirmaujančiais Respublikos ūkiais, o 1984 m. ūkis buvo pripažintas geriausiai dirbančia įmone. Už gerus darbo rezultatus, didelius nuopelnus miškininkystėje vadovui Juozui Pamarnackui buvo suteiktas Respublikos nusipelniusio miškininko vardas. Reikia priminti, kad J. Pamarnackas vadovo poste išdirbo 22 metus (1975–1997) – ilgiausiai iš visų dirbusių vadovų nuo urėdijos įkūrimo – 1918 metų. Tarybmečiu sukurta gamybinė bazė dar buvo naudojama daugiau nei 12 metų po Nepriklausomybės atkūrimo. Pradėjus naudoti vakarietišką techniką nuo 1997 m. prasidėjo sortimentų gamyba ir medienos pardavimas tiesiog iš miško. Sparčiai didėjant sortimentinei gamybai, 2002 m. stiebinė gamyba (vykdyta nuo 1979 m.) buvo nutraukta, sustabdytas ir Pravieniškių medienos sandėlio darbas su stiebų skersavimo linija, o 2003 m. – ir medienos apdirbimo cechas. Sumažėjus pramoninei veiklai ir diegiant privačią rangą, sparčiai mažėjo urėdijos darbuotojų skaičius. Atnaujindami ir gausindami miško darbų techniką šiandien apie pusę medienos ruošos darbų atlieka rangovai. Nuo rangovų neatsilieka ir urėdija, kuri turi įsigijusi modernią medžių pjovimo, medienos traukimo, pakrovimo ir vežimo, kelių tvarkymo ir kitą miško darbams skirtą techniką, ją valdo ir prižiūri daug metų dirbantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai: M. Barkauskas, D. Šaka, V. Valkavičius, L. Važnevičius, A. Labačiauskas, A. Dzekevičius, S. Lekavičius, K. Dzedulionis. Ne vienas iš jų mokėsi ir tobulinosi ne tik Lietuvoje, bet ir Suomijoje. Naudojant šią techniką darbo našumas išaugo dešimteriopai. Tai, ką Nepriklausomybės pradžioje dešimt vyrų su motopjūklais padarydavo per dieną, dabartinė technika atlieka per valandą arba dar greičiau. Toks našumas pasiektas medienos krovimo, vežimo ir kituose darbuose. Urėdija normaliomis sąlygomis nuo 1990 m. kasmet vidutiniškai iškirsdavo nuo 70 iki 100 tūkst. m3 medienos. Tačiau normalų darbą ne kartą sutrikdė gamtos stichinės nelaimės. 1993 m. sausio mėn. uraganiniai vėjai išvertė ir išlaužė apie 60 tūkst. m3 medienos, 1994 – 1996 m. eglynus masiškai užpuolė kenkėjai, jų žalos mastai gerokai didesni. Likviduojant kenkėjų pažeistus eglynus 1995 – 1997 m. teko iškirsti apie 390 tūkst. m3 medienos. Audra 2010 m. rugpjūčio 8 dieną išvertė ir išlaužė apie 80 tūkst. m3 medienos. Teko nutraukti nemažai planinių darbų. Nelaimių padariniams likviduoti siųstos visos miškų urėdijos medkirčių brigados, pasitelktos privačios įmonės, pavieniai žmonės. Buvo sutvarkytos vėjovartos ir vėjalaužos, susidariusios plynės apželdintos mišku.
Pirmaisiais Nepriklausomybės metais padidėjo savavališkų kirtimų, medienos vagysčių, miško gaisrų ir kitų pažeidimų. Miškininkams teko daug stengtis organizuojant miško apsaugą nuo minėtų grėsmių. Be kasdienės miškų priežiūros, miškininkai kasmet organizuoja akcijas, kurių pagrindinis tikslas – kova su neteisėtais kirtimais, medienos vagystėmis, priešgaisrinių ir gamtosaugos taisyklių pažeidėjais. Tokia tradicinė akcija („Miš-kas 2015“) buvo vykdyta šiemet sausio 19 – vasario 8 dienomis. Siekiant sureikšminti valstybinių miškų pareigūnų vaidmenį kovoje su miško pažeidėjais, su brakonieriais ir kitais gamtosaugos ir medžioklės taisyklių laužytojais tuometinis LR aplinkos ministras V. Mazuronis 2013m. suteikė jiems valstybinės aplinkosaugos inspektoriaus teises.
Miškininkai siekia prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros – vykdo biokuro žaliavos gamybą iš miško atliekų. Mokslininkų duomenimis, be žalos miškui kasmet Respublikos miškuose galima pagaminti apie 1,1 mln. m3 kirtimų atliekų biokurui. Jei miške prie kelių ar kirtavietėse pamatome šakų krūvas, didesnes už rąstų rietuves, tai žinokime – žaliava paruošta biokurui. Šakų smulkinimo kombainas per 1,5 valandos gali susmulkinti apie 30 m3 šakų (perdirbti į skiedras biokurui). Su tokiu kombainu skiedras biokurui gamina Povilo Čiurinsko personalinė įmonė, kuri naudoja urėdijos ir iš kitur gaunamą medieną. Tokį kombainą neseniai įsigijo UAB „Kelmynas“ (vad. Liutauras Bartulis). Jie planuoja, naudodami privačių miškų savininkų, urėdijos ir iš kitur gaunamą žaliavą, išplėsti biokuro gamybą. Nors dar yra problemų jas ruošiant ir realizuojant, tačiau tikimasi sėkmės.
Urėdija atkuria tai, ką iškerta – per metus atsodina daugiau kaip 200 ha miškų, o per paskutinį dešimtmetį įveisė 220 ha miškų nenaudojamose, žemės ūkiui netinkamose žemėse. Kaišiadoriečiai prisideda prie gražaus Respublikos miškininkų siekio didinti ąžuolynų plotą, pvz., 2013 m. ąžuolynai atkurti 17,8 ha plote, kur ąžuolas – vyraujanti veislė, ir 43,2 ha, kur nėra vyraujanti. Ąžuolas – didingas medis, stiprybės ir ištvermės simbolis, bet jis reikalauja geros žemės, o pasodinti sodinukai – geros priežiūros. Tuo ir pasirūpina miškininkai – nuo žvėrių sodinukai aptveriami tinklo tvora, naudojami repelentai. Ąžuolo, eglės, juodalksnio, liepos ir pušies sėklas miškininkai renka savo pačių įveistose ir sėklinėse plantacijose. Naujame moderniame medelyne, įkurtame 1995 m., esančiame Žiežmarių girininkijos miško teritorijoje, iš savo surinktų aukštos selekcinės vertės paruošų sėklų urėdija kasmet išaugina tiek daigų, kad ne tik patenkina urėdijos miškų sodinimo poreikius, bet dar jų parduoda miškų savininkams ir kitoms urėdijoms. Medelyne veikia moderni laistymo sistema, yra du šiltnamiai, sodmenų laikymo šaldytuvas ir ledainė. Šiuos darbus atlieka medelyno padalinys, kuriam vadovauja viršininkė Regina Vitkauskienė (1986–2006 metais medelynui vadovavo Algirdas Šarkus).
Kaišiadorių miškininkai aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, seniūnijomis, savivaldybėmis, mokyklomis, kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Urėdijos tradicija tapo kasmet organizuojamos miško sodinimo talkos. Jose dalyvauja rajono organizacijų darbuotojai, moksleiviai, Respublikos aplinkosaugos, Generalinės miškų urėdijos darbuotojai, Seimo ir Vyriausybės nariai. Paparčių girininkijoje 2014 m. balandžio 26 d. Seimo nariai, Seimo kanceliarijos darbuotojai, žurnalistai ir kitų valstybinių institucijų darbuotojai kartu su Kaišiadorių miškininkais Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-mečio proga pasodino 4,2 ha Europos mišką. Graži tradicija gimė 2004 m. balandžio 24 d. pažymint Lietuvos narystės ES pradžią. Miško sodinimu 2005 m. pažymėtos ES narystės pirmosios metinės ir 2013 m. – pirmasis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Džiugu, kad pirmasis Europos miško sodinimas 2004 m. buvo labai sėkmingas: prigijo 99,4 procentai sodinukų. Miškas sodintas ir šiais, 2015 metais. Žiežmarių girininkijos miške balandžio 25 d. sodinimo talkoje dalyvavo apie šimtas Seimo narių ir kanceliarijos bei kitų įstaigų darbuotojų, joje dalyvavo ir Seimo pirmininkė L. Graužinienė. Pasodinta giraitė skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui įamžinti. Miškininkų ryšiai su mokyklomis turi ypač gražias ir gilias tradicijas, siekiančias tarpukario ir vėlesnius laikus, bet ši veikla didesnės prasmės įgavo atkurtos Nepriklausomybės laikotarpiu. Urėdijos vadovai ir girininkijų darbuotojai daug dėmesio skiria darbui su mokiniais, su jais bendrauja, įtraukia į miško sodinimo, inkilų kėlimo akcijas, skatina domėtis gamta, organizuoja išvykas į mišką ir kitus įdomius ir prasmingus renginius. Vertinga akcija organizuota 1998 m. balandžio 18 d., kurioje dalyvavo Kaišiadorių 1-osios ir Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinių mokyklų JMB (Jaunieji miškininkų bičiuliai). Jie kartu su keturiolika Kauno apskrities mokyklų, pažymint Lietuvos valstybės 80-metį, pasodino 1000 ąžuolų giraitę prie Šešuvos upelio, Jonavos rajone. Šiandien čia jau ošia septyniolikmečiai ąžuolai…
Miškininkai daug dėmesio skiria visuomeninių poreikių tenkinimui. Urėdijos miškuose sudaromos sąlygos žmonių poilsiui, pažintiniam turizmui. Saugomų teritorijų plotas siekia 16 tūkst. ha. Tai dalis Kauno marių, Neries ir Aukštadvario regioninių parkų, daug draustinių, 75 kertinės miško buveinės. Urėdija įrengė 25 poilsiavietes ir trumpalaikes atokvėpio vietas, 2 regyklas, pažintinį taką ir Lietuvoje pirmąją pėstiesiems, dviratininkams bei automobiliu keliaujantiems skirtą turistinę trasą Vievio girininkijoje, kairiajame Neries krante.
Visada medžio sodinimas yra prasmingas darbas, o jo vertė labai padidėja sodinimą siejant su ypatingu valstybės įvykiu. Jis tampa žaliuoju istorijos paminklu, kuris ateities kartoms primins svarbius įvykius. Siekdama išsiaiškinti, koks yra gyventojų požiūris į vykdomą aplinkosauginę, socialinę ir ūkinę veiklą valstybiniuose miškuose, Urėdija 2014 m. užsakė Kaišiadorių savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių apklausą. Reikia pasidžiaugti, kad visuomenė aktyviai domisi miškais ir urėdijos vykdoma veikla. Dauguma gyventojų mano, kad urėdija palaiko gerą miškų būklę, gerai vertina miško atkūrimo ir apsaugos darbą, bendravimą su moksleiviais, vietos gyventojais. Apklausos dalyviai teigiamai vertino organizuojamas inkilų kėlimo šventes, Kalėdinių eglučių dalijimo akcijas. Ne tik dauguma miškininkų, bet ir gyventojai pasisako prieš valstybinių miškų privatizavimą, jų valdymo pertvarkymą, nes tik valstybiniai miškai geriausiai tvarkomi, geriausiai patenkina visuomenės poreikius. Nedidelė dalis gyventojų mano, kad miškingumas mažėja, medienos kertama daugiau arba tiek pat, kiek priauga. Surinkti duomenys paneigia tokias nuostatas. Urėdijos veikla planuojama dešimtmečiams. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas rengia projektus, kuriuose nustatomos kasmetinės miško kirtimo, atkūrimo apimtys ir kiti miško darbai, ir jų prisilaikoma. Me-dienos kasmet iškertama mažiau negu jos priauga, pvz., pagal 2003–2012 m. projektą medienos prieaugis apskaičiuotas 5,6 m3 1 ha, iškertama 4,2 m3. Lietuvos miškų ūkio statistikos duomenimis, nuo 2000 m. Kaišiadorių bendras miškų plotas padidėjo daugiau nei 1,4 tūkst. ha, o 2009–2014 m. vidutinis medynų tūris padidėjo nuo 221m3 iki 251 m3 viename ha. Dalis gyventojų neturi nuomonės arba nėra girdėję apie miškų sertifikavimą. Mažą žmonių žinių kiekį apie miškų sertifikavimą galima paaiškinti tuo, kad sertifikavimas pradėtas neseniai, gerai nežino jo naudos gamtai, miškui ir patiems gyventojams.
Vykstant reformoms Nepriklausomybės metais keitėsi urėdijos darbuotojų skaičius ir jų sudėtis. Pirmaisiais metais dirbo apie 400 darbuotojų ir didžiausią jų dalį sudarė darbininkai. Susikūrus privačioms įmonėms ir taikant naujus darbo santykius – miško darbams samdant privačias rangovines įmones – gerokai sumažėjo urėdijos darbuotojų skaičius. Paskutiniu metu urėdijoje dirba apie 80 darbuotojų, iš jų apie 45 tarnautojai. Suformuotas sumanus ir brandus kolektyvas, kurį sudaro daugiau kaip pusė specialistų, turinčių aukštąjį, aukštesnįjį arba vidurinį išsilavinimą, didelę darbo patirtį, ne vienas iš jų išdirbęs visą Nepriklausomybės laikotarpį, o kai kurie dar ilgiau. Urėdas Stasys Truskauskas kolektyvui sėkmingai vadovauja 12 metų, o bendras jo darbo stažas urėdijoje – 33 metai (dirbo atsakingose girininko, miško ruošos punkto viršininko, vyriausiojo inžinieriaus, urėdo pavaduotojo pareigose). Nuo 2003 m. vyriausiais specialistais dirba Marijonas Bernotavičius ir Saulius Tamonis (dabar urėdo pavaduotojas), jų darbo stažas urėdijoje – per 25 metai. Inžinerinį-vadybinį ir kitą atsakingą darbą urėdijoje 20–30 ir daugiau metų dirba Onutė Dzekevičienė, Rolandas Miliukas, Tomas Truskauskas, Drąsius Frankonis, Arvydas Gudonis, Alvydas Gogelis, Edmundas Kručas, o Albinas Bulauka – net 40 metų. Ilgamečiai buhalterijos darbuotojai – Stasė Šatinskienė, Zita Bičiuvienė, daug metų išdirbo Danutė Karpavičienė. Būdos girininkijai visą Nepriklausomybės laikotarpį iki šių metų rugsėjo 1 d. vadovavo Antanas Navickas, išdirbęs 45 m. Nuo 1988 m. (26 m.) Vievio girininkijoje kartu su žmona (girininko pavaduotoja) Visgaile girininku dirba Antanas Baigys. Jis pratęsia buvusio savo pirmtako, šviesios atminties asmenybės Zenono Lapinsko tradiciją, kuris Vievio girininkijos girininku išdirbo 31 m. (1957–1988 m.). Nuo 1984 m. Žiežmarių girininkijai vadovauja Pranas Vainoris, nuo 1988 m. girininko pavaduotoju dirba Ovidijus Kocys. Jie abu – darni komanda, profesionaliai sprendžianti girininkijos veiklos problemas. Paparčių girininkijai 19 metų vadovauja Aidas Stepankevičius (iš viso išdirbęs 24 m.), nuo 1995 m. Pravieniškių girininkijos girininkas – Algis Krivas. Daugiau kaip 20 metų urėdijoje dirba girininkų pavaduotojai Darius Mikučauskas, Saulius Bakanas, eiguliai Algimantas Jovaišas, Gediminas Arlauskas, Rolandas Navickas.
Labai gaila, kad buvę geri specialistai ir daug metų dirbę miškininkystės baruose Nepriklausomybės metais išėjo Amžinybėn. Tai J. Pamarnackas, A. Vitunskas, R. Matonis, J. Lilas, Z. Lapinskas, A. Gruodis, A. Aleksėjūnas, V. Vinciūnas, P. Mikučauskas, V. Gren-da, K. Šiurkus, J. Kairiūkštis, Č. S. Jocius, P. Naudžiūnas ir kiti. Jie neužmirštami – juos prisimena buvę bendradarbiai, jų darbai aprašyti rajono ir net Respublikos miškininkų spaudoje, Urėdijos 90-čiui paminėti skirtoje knygoje. Urėdijos administracija pagarbų dėmesį parodo ir gyviesiems darbo veteranams: jie pakviečiami į šventinius renginius, neužmirštami asmeninių sukakčių progomis, suteikiama parama ištikus nelaimei, prenumeruoja jiems profesinį leidinį „Mūsų girios“ ir kt.
Dideli pasikeitimai įvyko urėdijos personalo darbe: įdiegta elektroninė informacinė sistema, kompiuterizuotos urėdijos, girininkijų ir kitų padalinių darbo vietos. Pertvarkyta priešgaisrinės apsaugos sistema – dabar nuo gaisrų saugo ne bokštuose sėdintys darbuotojai, o įdiegta moderni automatinė antžeminė gaisrų aptikimo sistema, padedanti greitai pastebėti gaisro židinius ir juos operatyviai užgesinti. Iš esmės pasikeitė darbų organizavimas girininkijose, nebeliko apibrėžtų eigulio funkcijų, miškų plotai į eiguvas paskirstyti daugiau formaliai, girininkijose yra 10 eigulių, visi išsilavinę, kompetentingi darbuotojai, dirba darbus, kuriuos paveda girininkas, arba jie aptariami kolegialiai. Urėdo S. Truskausko vadovavimo laikotarpiu rekonstruotas centrinis administracijos pastatas, atnaujintas medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio dirbtuvių pastatas, atnaujinti pusės girininkijų administraciniai trobesiai. Urėdo S. Truskausko iniciatyva 2008 m. išleista istorinė knyga apie urėdijos veiklą 1918–2008 m.
Urėdijos veikla nėra baigtinė – ji tęsiasi. Šiandieniniai įvykiai ir darbai ateityje taps istorija. Dabartinės kartos miškininkų sodinami ir prižiūrimi miškai bus reikšmingas darbo įprasminimas ir įvertinimas, o per 25-metį sukurta gamybinė bazė, išugdyti miškininkų kadrai, jų darbo formos ir metodai – geras pagrindas tolimesnei Urėdijos veiklai.
Urėdijos darbuotojai su urėdu Stasiu Truskausku (trečias iš kairės). Šalia jo – Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas ir Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė, 2003 m.
Grupė urėdijos darbo veteranų švenčia Miškininko dieną Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Iš kairės į dešinę: V. Zabarauskas, P. Naudžiūnas, Z. Bačanskienė, J. Lilas, V. Lilienė, A. Ivanauskas, R. Matonis, 2004-09-18
Jaunieji miško bičiuliai pasiruošę Žiežmarių girininkijoje iškelti inkilus, 2006 m.